Grįžtant į 1992 metus 🙂
Nieko nuostabaus, kad tada vaikai prie TV ekrano praleisdavo gerokai mažiau laiko. O jei tekdavo – siaubingai nuobodžiaudavo. Su tokiomis programomis galima numarinti ir kantriausią žmogų!
Kiemas ir draugai dovanojo daugiau nuotykių ir pramogų, nes geriausia ką būdamas vaiku galėjai pamatyti per televiziją – animaciniai Walto Disney filmai ir “Labanakt, vaikučiai”. Visa kita – klaiki nuobodybė.
Paaugliams sekėsi ne ką geriau – jų skoniui taip pat buvo vos dvi laidos: “lietuvišku hitparadu” pavadinta “Piramidė” vedama Andriaus Rožicko ir “Studija MT” vedama Tomo Augulio, kuriose, kokia laimė(!), buvo galima pamatyti muzikinius vaizdo klipus.
Bet ne ką mažiau nuskriausti liko ir suaugusieji, nes jiems tuo metu teko žiūrėti tik visų ašaromis aplaistytą “Ir turtuoliai verkia” arba geriausiu atveju kairuoliškoms pažiūroms pataikaujantį Oliverio Stone filmą “Salvadoras”.
O tokie koncertai kaip “Duduko ir birbynės improvizacijos” iš viso palieka be žodžių. Bet ką jau ten! Žilų meno funkcionierių tikriausiai buvo sutinkami audringomis katutėmis.
O kas dabar? Jaunimas supratingai palinksėtų galva, paguostų ir pasakytų – dingus internetui ir mes jaučiamės lygiai taip pat 🙂
